Bylos

 

2015 m.

2015-09-30 Advokatų kontora, precedentinėje administracinėje byloje, kurią nagrinėjo LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atstovavo valstybinę instituciją ginče su ortopedijos technikos gamintoju dėl atsikaitymo už ortopedijos technines priemones ir sutarčių nuostatų aiškinimo. Išplėstinė teisėjų kolegija vertindama kiekvienos šalies veiksmus dėl nuostolių ortopedijos įmonei atsiradimo konstatavo:

- susiklosčiusi atsiskaitymo už ortopedijos techninių priemonių pagaminimą bei pritaikymą apdraustiesiems praktika (kai už pagamintas ortopedijos technines priemones buvo kompensuojama praėjus pakankamai reikšmingam laiko tarpui, t. y. nesilaikant Sutartimis nustatytų terminų, o einamojo laikotarpio PSDF biudžeto lėšos buvo skiriamos, be kita ko, įsiskolinimų mokėjimui) pareiškėjui, kaip nurodytoje srityje pakankamai ilgą laiką vykdžiusiam ekonominę veiklą subjektui, kuriam, be kita ko, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo standartai, turėjo suponuoti išvadą, jog lėšos ortopedijos techninėms priemonėms viršijamos.

- nepriteisdamas pareiškėjui palūkanų teismas akcentavo, jog galutiniai ir tikrieji ortopedijos techninių priemonių (jų pagaminimo ir pritaikymo paslaugų) gavėjai yra apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu asmenys. Nurodyti argumentai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog nurodyto pobūdžio sutartys vertintinos kaip patenkančios į išimtį, kai Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo netaikomas, numatytą šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte, o būtent – įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

2015-10-21 Advokatas Arvydas Aranauskas Klaipėdos apskrities advokatams ir advokatų padėjėjams vedė seminarą tema ,,Pacientų teisės į žalos sveikatai atlyginimą aktualijos".

2015-08-26 Advokatų kontora pasirašė Teisinio atstovavimo ir konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią tapo teisiniu patarėju įgyvendinat Norvegijos finansinio mechanizmo (norway grants) lėšomis finansuojamą projektą ,,Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas".

2015-08-26 Advokatas Arvydas Aranauskas LRT laidoje ,,Laba diena Lietuva“ davė interviu apie Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., susijusius su vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei retų ligų ir vaistų retoms ligoms gydyti kompensavimo teisiniu reglamentavimu.

2015-05-22 Advokatų kontora sėkmingai atstovavo rangos teisinių santykių byloje statybų bendrovę, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus teismo sprendimas už akių buvo įsiteisėjęs ir buvo suėjęs terminas jam peržiūrėti. Įstojus į bylą ir pateikus apeliaciją, byla buvo atnaujinta ir teismas bankroto administratoriaus nepagrįstai pateiktą ieškinį atmetė. Atnaujindamas bylos nagrinėjimą apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą asmens teisės į tinkamą teismą įgyvendinimo aspektu, yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y., kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, jam, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.

2015-04-02 Advokatas Arvydas Aranauskas vedė seminarą ,,Pacientų teisė į žalos sveikatai atlyginimą: teisiniai, praktiniai aspektai. Naujovės ir aktualijos 2015 m.“. Plačiau su seminaro programa galite susipažinta čia: http://www.avgo.lt/mokymai/pacientu-teise-i-zalos-sveikatai-atlyginima-teisiniai,-praktiniai-aspektai-naujoves-ir-aktualijos-2015-m-

2015-02-10 LVAT palikdamas galioti VAAT sprendimą patvirtino faktą, kad teritorinė ligonių kasa nepagrįstai nesudarė sutarties, dėl sveikatos priežiūros geriatrijos paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, su ligonine. LVAT be kita ko pažymėjo, Remiantis SDĮ 27 straipsniu skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinės ligonių kasos rėmimasis PSDT nutarime išdėstyta nuomone, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis ir kuri tėra nuomonė, teisėtai pirmosios instancijos teismo pripažintas nepagrįstu. Be to. bendro pobūdžio nuomonė tegali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 str. 2 d. 6 p.), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 str. 2 d.) - konkrečios sutarties sudarymo prielaida. Bet kuriuo atveju PSDT nuomonė negalėjo paneigti įstatymo nuostatų.

2014 m.

Advokatas sėkmingai atstovavo polikliniką darbo byloje. Teismas konstatavo, kad poliklinikos veiksmai atleidžiant gydytoją odontologą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str.) buvo teisėti. Teisėjų kolegija pritarė poliklinikos atsiliepimo į apeliacinį skunda, argumentacijai, kad ieškovės atlikti veiksmai suponuoja galimybę žalai kilti ateityje, nes pirminis informacijos šaltinis, kuriuo remiasi gydytojas prieš teikdamas pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra paciento ambulatorinė kortelė. Taigi, medicininiuose dokumentuose klaidingai aprašyta paciento būklė gali lemti netinkamos gydymo taktikos parinkimą, medicininių metodų taikymą ar vaistų skyrimą pacientui, o netinkamas gydymas paciento sveikatai gali padaryti ir realios žalos ateityje.

Advokatai atstovavo klientą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, statybinės įrangos išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo byloje. Teismas konstatavo, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ginčo įranga egzistuoja natūroje, įrangos teisėtu valdytoju yra ieškovas; daiktų valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios; byloje nėra duomenų, kad ieškovą ir atsakovą sietų prievoliniai teisiniai santykiai; atsakovas daiktus valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), todėl pripažintina, kad egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas ieškovo reikalavimas išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Priteisdamas žalą ieškovo naudai teismas rėmėsi LAT praktika, nurodydamas, kad daikto sulaikymo teisė - tai savigynos priemonė, kuri turi būti įgyvendinta laikantis CK 1.139 str. įtvirtintų nuostatų, t. y. savigynai esant neteisėtai (įstatymo nenumatytais atvejais ar peržengus savigynos ribas) padaryta žala turi būti atlyginta. Nuostoliai atlyginami už laikotarpį, kai daiktų sulaikymo teise buvo naudotasi neteisėtai.

Advokatas sėkmingai apgynė neteisėtai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) nuteisto asmens interesus. Teisininkui pateikus kasacinį skundą byla buvo gražinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuteistajam išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad įsakymai dėl priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo yra svarbiausi dokumentai, kuriais fiksuojama darbo santykių pradžia ir pabaiga, todėl nepaneigus priėmimo į darbą fakto, nėra pagrindo išvadai, jog asmuo nedirbo. Tai, kad nerastas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, nekvestionuoja įsakymo dėl priėmimo į darbą. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, jie arba negali pasakyti ar A. P. dirbo, ar nedirbo ligoninėje, arba kategoriškai tvirtina, kad ligoninėje jis dirbo ( J. D. B., D. M. T. ). Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis ligoninėje dirbo. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė dėl netikro dokumento pagaminimo, todėl lieka neįrodyta ir kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., t. y. kad jis tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – valstybinio socialinio draudimo padidintą senatvės pensiją, pagamintą netikrą dokumentą pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriui, neteisėtai apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui priklausančias išmokas, kurios jam buvo nepagrįstai sumokėtos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo )(LAT nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ). Gi teisėjų kolegija konstatuoja, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, byloje nebuvo surinkta.

Advokatų kontora sėkmingai atstovavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietę dėl daugiau kaip 80 ha žemės sklypų paveldėjimo priėmimo, pratęsiant palikimo priėmimo terminą, byloje, taip pat atliekant visas teisines procedūras, susijusias su juridinių faktų registravimu valstybinėse institucijose JAV ir Lietuvos Respublikoje.

Laimėta administracinė byla prieš teritorinę ligonių kasą dėl atsisakymo sudaryti sutartį su ligonine dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Administracinis teismas konstatavo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnyje reguliuojami santykiai, susiję su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, o ne su sutarčių sudarymu, kaip nurodė atsakovė, todėl skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinė ligonių kasa ginčijamame sprendime vadovavosi Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarime išdėstyta nuomone. Kaip jau minėta, pagal SDĮ 26 straipsnio 2 dalį prieš sudarant sutartis ir jų papildymus turi būti atsižvelgta į PSDT ir VLK nuomones. Nuomonė, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis, nėra tinkama nuomonė. Be to, bendro pobūdžio nuomonė gali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 straipsnio 2 dalis) - konkrečios sutarties sudarymo prielaida, tačiau imperatyviai neįpareigojanti tik ja vadovautis. Bet kuriuo atveju Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonė negali paneigti įstatymo nuostatų. Įvertinus šią teisės normą bei kitas SDĮ nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad TLK sprendime nurodyti atsisakymo papildyti sutartį motyvai nėra pagrįsti Sveikatos draudimo įstatymu. Sprendime nurodytas pagrindas, jog 2013 m. PSDF biudžete nenumatytos lėšos sveikatos priežiūros plėtrai, nėra numatytas nei minėtame Sveikatos draudimo įstatyme, nei kituose įstatymuose.

2013 m.

Advokatai sėkmingai gynė klientą baudžiamojoje byloje, kurioje pirmos instancijos teismo asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Advokatų kontorai pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į advokatų argumentus ir apygardos teismo nuosprendį pakeitė, vietoje 2 m. laisvės atėmimo bausmės skyrė  bausmę laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į advokatų apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad ilgo bylos proceso analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo beveik penkerių metų nepateisinamas delsimas nuo atlikto paskutinio procesinio veiksmo iki kaltinamojo akto surašymo, o proceso ilgumas tiesiogiai priklausė nuo ikiteisminio tyrimo įstaigos, laiku neperdavusios ikiteisminio tyrimo medžiagos prokurorui, ir/arba prokuratūros, kurios prokuroras nekontroliavo ikiteisminio tyrimo pabaigos ir/arba laiku nesurašė kaltinamojo akto, nekokybiško darbo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis).

Kontoros advokatai sėkmingai atstovavo atsakovą (rajoninio lygmens ligoninę) didelės vertės dietinio pacientų dietinio maitinimo viešųjų pirkimų byloje. Tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškovo argumentus dėl reikalavimų, pripažinti neteisėtais ir panaikinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos užfiksuotus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė ligoninės, kurią atstovavo kontoros advokatai, argumentams ir nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad kuri nors iš šių įmonių būtų neteisingai užpildžiusi sąžiningumo deklaraciją, tiekėjas veikia savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų patvirtina pateikta tiekėjo sąžiningumo deklaracija. Byloje duomenų, patvirtinančių trečiųjų asmenų priklausomumą vienas nuo kito ar susitarimo sudarymą ginčo konkurse, nėra ir ieškovas jų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Teismas taip pat nurodė, kad perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl neįprastai mažos siūlomų paslaugų ar prekių kainos ji pati ir nustato, ar tiekėjų pateiktas pagrindimas pašalina įtarimus, ar perkančiajai organizacijai yra pakankamai duomenų siekiant įsitikinti realia galimybe teikti paslaugas už pasiūlytą kainą.

Advokatų kontora sėkmingai atstovavo atsakovą (rangovą), vieną didžiausių stiklo ir aliuminio konstrukcijų gamintojų Lietuvoje, labai didelėje ir sudėtingoje statybos rangos byloje. Atsakovui, kurį atstovavo mūsų kontoros advokatai, paprašius taikyti ieškinio senatį, teismas atsižvelgė į argumentus ir 2,2 mln. Lt ieškinys buvo atmestas, nes ieškovas praleido 1 m. senatį ieškiniui paduoti. Teismas nurodė, kad netgi defektų fakto pripažinimas, neigiant užsakovo nurodytas jų priežastis ir apimtis, nereiškia rangovo prievolės mokėti už defektų šalinimą pripažinimą. Iš to teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko jokiu veiksmų, kuriais pripažino savo prievolę ieškovui, dėl to CK 6.667 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas, ieškovui pagal CK 6.667 str. 3 d. prasidėjęs vėliausiai nuo 2011 04 13 pareiškimo pateikimo (netgi nevertinant daugelio ankstesnių ieškovo pareiškimų dėl defektų atsakovui), nebuvo nutrauktas pagal CK 1.130 str. 2 d. taisyklę. Nenutrauktas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui teisme pareikšti baigėsi 2012 04 14. Ieškinį pareiškęs 2012 09 28 ieškovas iki ieškinio pareiškimo praleido ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškovui ieškinio senatį, o ieškovas, prašęs ieškinio senaties terminą atnaujinti, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas (priešingai negu nurodė ieškovas, atsakovas jo neklaidino, o kaip jau minėta, po 2011 04 13 nuosekliai ir aiškiai neigė savo prievolę apmokėti defektų šalinimo kaštus), teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl defektų darbų vertės atlyginimo negali būti tenkinamas, ieškovui netekus teisės ginti savo teisę teisme (CK 1.131 str. 1 d.).

Advokatų kontora sėkmingai atstovavo klientą administracinėje byloje prieš Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijos planavimo sąlygų pakeitimo. Administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjamu atveju buvo vykdoma administracinė procedūra pagal pareiškėjos prašymą pakeisti Planavimo sąlygas, t.y. pareiškėja prašė Administracijos pakeisti Planavimo sąlygas išbraukiant nurodytus reikalavimus „Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų", o nesant galimybės pakeisti Planavimo sąlygas, išduoti planavimo sąlygas pagal pateiktus pakoreguotus projektinius pasiūlymus. Ginčijamu sprendimu į šiuos pareiškėjos keliamus klausimus atsakyta nebuvo. Galutiniame administraciniame sprendime, t.y. ginčijamame sprendime  nėra išspręstas pareiškėjos prašymas pakeisti Planavimo sąlygas arba išduoti naujas planavimo sąlygas pagal pateikus pakoreguotus projektinius pasiūlymus, todėl darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad sprendimas turi būti pagrįstas ne tik teisės aktais, bet ir faktiniais duomenimis. Administracija ginčijamu sprendimu pareiškėjai nepateikė nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktais pagrįsto sprendimo dėl pareiškėjos prašymo Planavimo sąlygas pakeisti arba išduoti naujas planavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotos planavimo sąlygos neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų teismas sprendimą panaikino ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.

Advokatų kontora atstovavo klientą precedentinėje labai didelės apimties, keturis metus trukusioje administracinėje byloje dėl sutarčių, kurių pagrindu iš PSDF biudžeto kompensuojama už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp teritorinės ligonių kasos ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarymo. Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad Sutarčių tarp TLK ir ASPĮ sudarymo teisiniu santykius reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas. Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis kita (Įstatymo 1 straipsnis). Atsakovo sprendime nurodytas Sveikatos sistemos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas, kuriame įtvirtinta, kad vienas iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindų yra Lietuvos sveikatos programos, valstybės ir savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo užtikrinimas, taip pat šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos programą, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti, yra bendrosios sveikatos sistemos ir jos struktūros tvarkymo gairės, kurios negali nei patvirtinti, nei paneigti konkrečios ASPĮ atitikties ar neatitikimo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms. Atsakovo sprendime išvardyti poįstatyminiai teisės aktai (Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.647 patvirtinta Strategija, 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr.1654 patvirtinta Programa, SAM 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 patvirtintas 2007-2008 m. planas, SAM 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 patvirtinta Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 m. programa, SAM 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-466 patvirtinto SASP paslaugų ir bazinių kainų sąrašo 2 pastaba) nei pagal teisės aktų galios hierarchijos principą, nei pagal jų turinį taip pat negali būti laikomi pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą dėl sutarčių papildymo asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

Savaitraštyje ,,Lietuvos Sveikata“ publikuotas advokato Arvydo Aranausko straipsnis ,,Teismai šalina kliūtis sutarčių sudarymui“. Straipsnyje apžvelgiama sutarčių, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sudarymo 2014 m. aktualijos. Straipsnį galite skaityti čia: http://www.lsveikata.lt/products/teismai-salina-kliutis-sutarciu-sudarymui-/

Advokatas Arvydas Aranauskas dalyvavo LR Seime Valstybinės ligonių kasos prie SAM organizuotoje ketvirtojoje metinėje konferencijoje ,,Privalomojo sveikatos draudimo vaidmuo atstovaujant viešajam interesui: tarp valstybinio reguliavimo ir konkurencijos“. Konferencijos medžiagą galite rasti čia: http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1136

2012 m.

Advokatas Arvydas Aranauskas internetiniame portale Vakarų Lietuvos medicina publikavo straipsnį ,,Sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sudarymo problematika“ straipsnyje išsamiai aptariami sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sudarymo kriterijai ir aktuali teisminė praktika. Straipsnį galite skaityti čia: http://www.vlmedicina.lt/2012/03/sutarciu-del-asmens-sveikatos-prieziuros-paslaugu-kompensavimo-sudarymo-problematikataika/

Advokatai sėkmingai atstovavo didžiausią pietų Lietuvos polikliniką savivaldybės sudarytoje darbo grupėje dėl Sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo galimybių įvertinimo. Advokatų kontorai pateikus neigiamą teisinę išvadą dėl visų savivaldybės gydymo įstaigų sujungimo į vieną asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savivaldybė įvertinusi ekonominį ir socialinį efektyvumą ir teisines pasekmes reorganizacijos atsisakė.

Sėkmingai atstovautas klientas prieš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino pareiškėjo, kurį atstovavome skundą ir nurodė, kad valstybės institucijos sprendimas neatitinka reikalavimų, kurie nurodyti Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraše, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (nenurodyta, kodėl taikant Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.2.2 punktą neatsižvelgta į keletą požymių, nurodytų GKK siuntime ir kt., kodėl netaikytas 44.3 punktas). Todėl skundžiami sprendimai naikintini.

Advokatas Arvydas Aranauskas dalyvavo dvi dienas vykusioje Lietuvos Sveikatos forumo organizuotoje konferencijoje ,,Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“.

Advokatų kontora atstovavo klientą, 1 ha žemės sklypo Vilniuje paskirties keitimo iš žemės ūkio į komercinę, viso proceso metu. Po sunkių derybų su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir teisminių ginčų su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu komercinės paskirties žemės sklypo detalus planas buvo patvirtintas.

2011 m. 
 

Advokatai konsultavo didžiausią Lietuvoje privataus kapitalo asmens sveikatos priežiūros įstaigą priemokų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas taikymo pacientams klausimais, parengė priemokų pacientams taikymo tvarkas ir paciento sutikimo gauti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras ir papildomas paslaugas ar procedūras sutikimo formas.

 Advokatas Arvydas Aranauskas internetiniame portale Vakarų Lietuvos medicina publikavo straipsnį ,,Privalomojo ir privataus sveikatos draudimo santykis: kuriuo draudimu draustis?“ straipsnyje analizuojami sveikatos draudimo modelis, įmokos, privalomojo ir privataus sveikatos draudimo santykis pateikiami argumentai kuomet pakanka privalomojo (valstybės garantuojamo) sveikatos draudimo, o kada tikslinga papildomai apsidrausti privačiu sveikatos draudimu. Straipsnį galite skaityti čia: http://www.vlmedicina.lt/2011/08/privalomojo-ir-privataus-sveikatos-draudimo-santykis-kuriuo-draudimu-draustis/

Advokatai atstovavo atsakovus sudėtingoje Actio Pauliana (vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) civilinėje byloje dėl didelės vertės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorių ir lėšų už parduotus žemės sklypus priteisimo vieno iš atsakovų kreditoriams. Po sudėtingų derybų ginčas išspręstas šalims pasirašius taikos sutartį.

 

 

2015-02-10

LVAT palikdamas galioti VAAT sprendimą patvirtino faktą, kad teritorinė ligonių kasa nepagrįstai nesudarė sutarties, dėl sveikatos priežiūros geriatrijos paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, su ligonine. LVAT be kita ko pažymėjo, Remiantis SDĮ 27 straipsniu skiriamų lėšų trūkumas negali būti pagrindas nesudaryti sutarčių. Teritorinės ligonių kasos rėmimasis PSDT nutarime išdėstyta nuomone, kuri nėra pagrįsta įstatymų normomis ir kuri tėra nuomonė, teisėtai pirmosios instancijos teismo pripažintas nepagrįstu. Be to. bendro pobūdžio nuomonė tegali būti pasiūlymu sutarčių sudarymo tvarkai sudaryti (SDĮ 28 str. 2 d. 6 p.), o konkreti nuomonė (SDĮ 26 str. 2 d.) - konkrečios sutarties sudarymo prielaida. Bet kuriuo atveju PSDT nuomonė negalėjo paneigti įstatymo nuostatų.